Ankstų rytą mane pavežė iki viaduko prie autostrados. Ten turėjo pravažiuoti maršrutinis autobusas į Vilnių. Jame jaukiai sėdėjo mano sesutė, o aš kaip visada vėlavau. Kai pamačiau važiuojantį mikriuką, dar tik leidausi viaduku žemyn. Pasileidau bėgti, kad nepriversčiau ilgai laukti sėdinčių autobusiuke. Lėkiau uždususi ir keikiau save už tai, kad reikia bėgti, kad reikia kažkur važiuoti. Kai pagaliau įlipau į vidų ir įsitaisiau minkštoje sėdynėje, aprimau. Gyvenimas neatrodė toks nedėkingas ir reiklus.

Prie Minijos upės auga senas ąžuolas. Jo dvasia pakvietė užeiti vidun. Kai su sese tai padarėme atsidūrėme didžiulėje salėje. Jos viduryje pamačiau skrynią. Kai priėjusi atidariau ją, į mane plūstelėjo akinanti aukso spalvos šviesa.

Mus keliai nuvedė į senovės miestą Rusijoje - Arkaimą. Žodžiais sunku perteikti tos vietos grožį, magnetizmą, bet gal pateiktos nuotraukos  padės jums pajusti Arkaimo energijas ir atvėrus savo širdį prisiliesti prie jo, o gal jums patiems kada nors pavyks ten nuvykti.