Gerb. skaitytojai - Žemaitijos akmenys kalba!

Su Jumis sveikinasi šio puslapio leidėjai. Mes ne patys sugalvojome kurti šį internetinį puslapį.

Jeigu ne stipri Žemaitijos akmens dvasia, savo noru nebūtume to darę. Kurį laiką bendraujame su akmenimis ir jiems primygtinai prašant privalėjome paklusti jų šauksmui. Kalbantys akmenys, su kuriais tenka susidurti, čia yra tam, kad pasidalintų su žmonėmis sukauptomis žiniomis, savo ilgaamže išmintimi. Atėjo laikas kai jie nori prabilti į mus visus ir kiekvieną atskirai. Todėl šis tinklalapis – tai kvietimas atsiliepti tuos, kurie girdi ką kalba akmenys ir tuos kurie nori išgirsti.

Daugeliui žinomi Juodosios jūros pakrantės dolmenai (senoviniai megalitiniai statiniai, pastatyti iš didelių akmens luitų ar plokščių). Jų paskirtis senokai verčia sukti galvas ne vienos šalies mokslo vyrus, bet jie nežino vieno - dolmenas kaip ir akmuo neprabils į bet ką. O akmenų ne mažiau vertų nei dolmenai, apstu šalia Klaipėdos esančiuose miškuose. Prabyla tūkstantmečius ties Klaipėda esančiuose miškuose rymoję Žemaitijos dvasinio palikimo saugotojai.

Per mus, kuriems teko laimė juos išgirsti, jie kviečia ateiti. Kreipkitės į mus, dalinkimės mintimis, ieškokime atsakymų į rūpimus klausimus, bendraukime ir padėkime vieni kitiems.

Mes, lietuviai, esame tiesioginiai arijų palikuonys ir turėtume tuo didžiuotis. Taip, mums labai nepasisekė, kad krikščionybės inicijuota eilės pasaulio tautų istorijos valymo akcija stipriai palietė Lietuvą. Tačiau mūsų protėviai tai buvo numatę.

Jie žinojo, kad ne tik bus sunaikinti visi rankraščiai, bet ir visi tie, kurie juos rašė ir saugojo. Jie žinojo ir tai, kad iš žmonių atminties bus ištrintos žinios apie visatos sandarą, jos dėsnius, apie arijų atsiradimą ir jų paskirtį. Visa tai buvo padaryta gudriai užpildant susidariusias spragas religijos melu apdairiai sutapatinant religines šventes su pagoniškomis šventėmis. Pasisekė tolimųjų rytų kraštams, kurių nepasiekė ilgi inkvizicijos pirštai. Jie išsaugojo tai, ko juos mokė arijai. Tiesa, kai ką nemokšiškai pridėję nuo savęs. Visas pasaulis, o kartu ir mes kadais susižavėję aikčiojame klausydamiesi jų religijos pagrindų.

- Pabuskite, lietuviai, pabuskite užmigę arijai, - taip į mus kreipiasi ir prašo akmenys.

Jie pasiruošę ateiti mums į pagalbą žiniomis, patarimais, globa.Kadaise mūsų protėvių dvasios savanoriškai susitapatino su akmenimis tam, kad išsaugoję visas žinias, atėjus laikui vėl jas perteiktų mums. Tas laikas atėjo. Kviečiame prisijungti visus girdinčius, visus norinčius išgirsti ką mums nori pasakyti protėvių dvasios, įkalintos akmenyse.

Akmenys - gyvi.

Su pagarba ir meile Aurimas, Saulė, Vėjūnė.

Prisijungę 34 svečių ir narių nėra